„Anykščių vynas“ vadovas: „Iš duobės pavyko išlipti“

Tarpukario Lietuvos tradicijos grįžta – natūralus vaisių vynas šalyje pagal pardavimus aplenkė populiariausią įvežtinį vynuogių vyną. Įmonės „MV GROUP Production“, valdančios „Anykščių vyną“, generalinis direktorius Česlovas Matulevičius teigia, kad pasaulyje jaučiamas tokio vyno renesansas, o Lietuvoje yra visos galimybės gaminti natūralius alkoholinius gėrimus. 

– Neseniai pasikeitė „Anykščių vyno“ savininkai, kokios permainos įvyko įmonėje?

– Galiu pasakyti atvirai – įmonė buvo užleista. Nebuvo inovacijų, trūko specialistų, o darbuotojams – iniciatyvumo. Ne paslaptis, kad iki tol ne vienus metus bendrovė dirbo nuostolingai.

Tačiau kartu tai buvo įmonė su savo istorija, savo tradicijomis ir potencialu. Iš duobės pavyko išlipti. Praėję metai jau buvo pelningi. 2014 metų pabaigoje „Anyksčių vynas“ valdymą perėmus naujiems savininkams, įmonė įveikė sunkumus ir iš nuostolingai dirbusios tapo pelninga. Nors 2013 metais daryklos nuostoliai siekė 100 t. EUR, šiandien ji skaičiuoja pelną. Per šį laikotarpį taip pat pavyko sumokėti skolą valstybei, kuri 2013 metais siekė 300 t. EUR. Vien per praėjusius metus atlyginimai darbuotojams išaugo 13 proc. Santykinai stabilioje vynų rinkoje „Anykščių vynas“ natūralių nevynuoginių vaisinių vynų kategorijoje padidino apyvartą 40 proc.

Mūsų gamyklos pagrindas – čia dirbantys ir savo darbą išmanantys žmonės. Norisi grįžti prie tarpukario tradicijos, kai darbas „Anykščių vyno“ gamykloje vietiniams gyventojams užtikrindavo ramų rytojų, o gamykloje dirbo kvalifikuoti žmonės. Šiuo metu įmonėje dirba iki 80 darbuotojų.

Tiesa, gerų specialistų dabar surasti sunku – nors Anykščiai gražus kraštas, ne visi nori čia važiuoti. Todėl specialistus ugdome patys – rudenį siųsime savo technologus į Ispaniją, Italiją – tegu susipažįsta su vyndarystės tradicijomis, pasimoko gamybos procesų. Grįžę jie padės tobulinti gamybą Anykščiuose.

Taip pat patobulinome ir įmonės valdymo procesus, mažiname sąnaudas.

– Kokie produktai generuoja pagrindines įmonės pajamas?

– Mūsų pagrindinė žaliava – natūralūs vaisiai ir uogos. Iš jų spaudžiame sultis – dalis jų tampa vynu, kita dalis – sulčių koncentratu. Mūsų gaminamas koncentratas labai paklausus Europos šalyse ir iš Anykščių keliauja tiesiai Austrijos, Vokietijos, Šveicarijos sulčių gamintojams. Parduodame ir tas pačias sulčių išspaudas – iš jų gaminamas pektinas.

Lietuviškuose obuoliuose daug rūgšties, o ji vertinama. Pavyzdžiui, Lenkijoje beveik neliko rūgščių obuolių, o saldžiuose obuoliuose mažai rūgšties. Pasaldinti sultis lengva, o geros natūralios rūgšties nepagaminsi.

Pernai planavome supirkti iki 25 tūkst. tonų obuolių, tačiau perdirbome 20 proc. mažiau, nes sugrįžti į rinką ir atsikovoti pozicijas reikia laiko.

– Ar susidomėjimas vaisių vynu auga?

– Nors tai nėra dominuojantys produktai, tokie nišiniai vynai gaminami Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitur. Šiuo metu vyksta savotiškas vaisių vyno atgimimas.

Lietuvoje situacija panaši, tik tas renesansas gerokai stipresnis. Remiantis kai kuriais duomenimis, vyno „Voruta“ pardavimai šiais metais pranoko lūkesčius ir tapo vienu perkamiausiu Lietuvoje.

lrytas.lt

Ši situacija dėsninga – grįžtame prie tarpukario Lietuvos tradicijų, kuomet vaisių vynas buvo lietuviams įprastas alkoholinis gėrimas. Neseniai „Voruta“ buvo puikiai įvertinta Japonijoje. Tad lietuviško vyno galima įsigyti ir ten. Turime planų „Vorutą“ eksportuoti į JAV, bet tai gana sudėtingas procesas – vien užregistruoti prekės ženklą reikia pusės metų.

Vaisių vyno įvaizdį gerokai sugadino sovietmečiu išpopuliarėję spirituoti gėrimai. Tačiau dabar Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vartotojai vis dažniau renkasi kokybiškesnius natūralius gėrimus ir čia matome galimybes.

Beje, visus obuolius perkame Lietuvoje. Jų čia užtenka. Manau, tai yra labai svarbu, nes obuolys Lietuvoje prinoko, buvo nuskintas, perdirbtas, išspaustas ir turime tikrą lietuvišką produktą.

– Kiek investavote į gamybos modernizavimą?

– Tobulinti gamybą, procesus, įrangą reikia nuolat. Taip pat ir „Anykščių vyne“. Įsigijome naują gamybos liniją, atkuriame gamyklos pajėgumus.

Buvome pasikvietę specialistų iš Šveicarijos, jie išanalizavo procesą, nurodė, ko mums trūksta. Dabar modernizuojame įrenginius – rengiamės sulčių spaudimo sezonui. Ateityje planuojame įdiegti dar vieną sulčių spaudimo liniją. Persitvarkome, nes norime pasiūlyti kuo daugiau natūralių gaminių – pirkėjai dabar kaip tik tokių ieško.

„Anykščių vynas“ kadaise buvo didžiausia vyno darykla Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, mūsų tikslas – ateityje aplenkti ir Lenkijos vaisių vyno gamintojus.